Džiazuojanti istorija

Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu ir daugiausia yra žinoma dėl savo įspūdingų instaliacijų, projektavo, kūrė skulptūras ir t. t., taip pat kūrė ir žodžiu – rašė atsiminimus, poeziją. Neseniai lietuvių kalba pasirodžiusių jos dviejų atsiminimų knygų – „Tiksintis vaikas“ ir „Pakeliui į Ameriką“ – kontekste laidoje žvelgiama į jos įvairialypes ir sudėtingas patirtis XX a.: vaikystę inteligentiškoje šeimoje tarpukario Lietuvoje, pasitraukimą į Vakarus karo metais ir naujo gyvenimo kūrimą jau Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vienos garsiausių XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių veikėjų - F. Bortkevičienė, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, - be abejonės išsilavinusios moterys, kurios užsiimė ir kitų švietimu. Ką jų istorija mums atskleidžia apie XIX a. II pusės lietuvių moterų galimybes bei poreikius?
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T. Daugirdas. Apie šias jo veiklas ir jų palikimą, gyvenimą ir studijas Vilniuje, Miunchene, Varšuvoje bei Sankt Peterburge, įsitraukimą į lietuvių tautinį judėjimą bei santykius su kitais šio judėjimo dalyviais ir kalbama šioje laidoje. 
Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykiai su žmonomis, per susirašinėjimus su kitais valdovais, didikais atsiskleidžiamos būdo savybės. Pokalbyje paliečiama ir didžioji Lietuvos istorijos nuoskauda - neįvykusi Vytauto karūnacija. Ėjimas link šio sprendimo, palaikymo aplinkybės, taip pat keliamas alternatyvios istorijos iššūkis pašnekovui - ar kas esmingai būtų pasikeitę LDK istorinėje perspektyvoje, jei karūnavimas būtų įvykęs?

Ved. Jurgita Verbickienė ir Akvilė Naudžiūnienė

Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) literatūrinį Gavelio Vilnių nuo istorinio, kuriame jis veikė skirtingais savo gyvenimo etapais.

Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.